Pasaulį mes pažįstame liesdami, matydami, uosdami, ragaudami ir girdėdami. Nervų sistema mums taip pat siunčia žinias apie judesius ir kūno padėtis. Būtent smegenys leidžia mums suvokti, ką girdime, matome, liečiame ir pan. 

Jutimų sistema vystosi anksčiausiai. Naujagimis mato, girdi aukštus garsus, jaučia malonumą, kai mama jį liečia ir glamonėja. 

Judesys suvokiamas per vestibiulinę sistemą. Būdama vidinėje ausyje, ji veikia mūsų pusiausvyrą ir koordinaciją, padeda išlaikyti normalų raumenų tonusą, leidžia derinti abiejų kūno pusių veiklą.

Stipriai susijęs su vestibiulione sistema propriorecepcijos jausmas, kurio dėka mus pasiekia informacija apie kūno padėtį. Receptoriai, kuriais ateina informacija, yra raumenyse, sąnariuose ir raiščiuose. Propriorecepcijos dėka mes galime išmokti susisegti sagas, užsirišti raištelius ar laikyti pieštuką. 

Sensorinės integracijos dėka vystosi koordinacija tarp kūno, akies ir rankos. Žmogus suvokia daiktų santykį erdvėje, mokosi atsiminti ir kalbėti, planuoti judesius ir veiklas, išmoksta skaityti, rašyti, mąstyti, kontroliuoti savo elgesį įvairiose situacijose. 

Sutrikusios raidos vaikui dažnai kyla sensorinių problemų, todėl reikia kuo anksčiau jas nustatyti ir pradėti koreguoti. Pirmiausia, ar gerai vaikas mato ir girdi. Klausos sutrikimus geriausia diagnozuoti iki 6 mėnesių amžiaus. Laiku pritaikius klausos aparatą, kūdikis galės išmokti kalbėti ir neturės bendravimo problemų. 

Lietimo, judesio, regos ir klausos sutrikimų turintys vaikai paprastai būna neramūs, susijaudina net nuo silpnų dirgiklių, o kai kurių dirgiklių apskritai vengia, pvz. rėkia pervystomi, nevalgo kai kurių rūšių maisto, dažnai "sumaišo" dieną su naktimi, verkia be matomos priežasties, neturi miego ir būdravimo ritmo. 

Sumažėjęs jautrumas aplinkos dirgikliams veikia vaikų elgesį: jei atlieka stereotipinius judesius (save stimuliuoja), neadekvačiai reaguoja į skausmą, neįprastai tiria aplinkos daiktus (pvz. daužo, krato) yra agresyvūs kitų ir net savo atžvilgiu. 

Nemažai sutrikusios raidos vaikų pasižymi ne tik sumažėjusiu, bet ir padidėjusiu sensoriniu jautrumu. Dažnai jiems kyla koordinacijos problemų. Dėl sutrikusios pusiausvyros jiems sunku išmokti naujų judesių, ypač reikalaujančių tikslumo. Todėl sutrikusios raidos vaikai yra nerangūs. Jie sunkiai įsimena naują informaciją, greitai pavargsta, jiems stinga savarankiškumo. Dalis jų nemėgsta keisti kūno padėties, nes judėdami jaučiasi nesaugiai. 

Kai kuriems normalaus intelekto vaikams mokykloje sunkiai sekasi skaityti, rašyti ar skaičiuoti būtent dėl judesių planavimo, tikslumo ir kitų sensorinių sutrikimų. 

Jei jūs įtariate, kad jūsų vaikas gali turėti sensorinės integracijos sutrikimų kreipkitės į raidos specialistus. 

(pagal gyd. L. Mikulėnaitę, Viltis, 2012 balandis)