Kalba yra sudėtingiausias žmogaus instrumentas. Tačiau vaikui tereikia vos kelerių metų,kad išmoktų tarti tūstančius žodžių, suprastų jų reikšmės ir įgustų jungti juos vieną su kitu. Visi normaliomis sąlygomis auginami vaikai gimtosios kalbos išmoksta taippat lengvai kaip bėgiodami. Netgi negirdintys kūdikiai tuo raidos etapu,kai bendraamžiai pradeda čiauškėti, ima rankomis daryti gestų kalbą primenančius judesius.Vėliau jie prasimano pirmuosius ženklus ir galiausiai ima dėlioti iš jų paprastus sakinius - netgi tais atvejais,kai jų tėvai nemoka gestų kalbos.

Dviejų mėnesių kūdikiai jau taria tam tikrus garsus. Maždaug apie šeštą mėnesį jie pradeda gurguliuoti, iš garsų dėlioti skiemenis "dada", "baba". Apytikriai vienų metų vaikaipradeda tarti pirmuosius žodžius, dar po šešių mėnesių jie moka jau beveik 20 sąvokų,vėliau kiekvieną dieną vidutiniškai išmoksta devynis žodžius.Tuo pačiu metu jie išmoksta daryti nesudėtingus sakinius iš dviejų žodžių, o sulaukę ketverių metų dauguma vaikų moka jau daugiau kaip 6000 žodžių, neretai formuluoja netgi gramatiškai taisyklingus klausimus ir sudėtingus sakinius.

Vis dėlto pirmaisiais gyvenimo mėnesiais visiems garsams imlūs kūdikiai gana anksti pripranta prie gimtosios kalbos garsų. Klausa pamažu prisitaiko prie maždaug 40 garsų svarbių atitinkamai gimtąjai kalbai. 

Be viso to, kūdikiams tenka išmokti atpažinti atskirus žodžius. Girdint vien šnekamąją kalbą nelengva susigaudyti, kur žodžiai prasideda ir kur baigiasi. Juk retas kuris kalbėdamas daro aiškias pauzes, kurios padėtų susiorientuoti. Kur kas dažniau žodžiai susilieja į nenutrūkstamą skiemenų srautą. Bet kai kuriuos žodžius vaikai ima suprasti gerokai prieš tai, kai pradeda kalbėti patys. 

Vaikai mokosi kalbėti skirtingais tempais. Vidutiniškai su antruoju mėnesiu kūdikiai ima skleisti tokius garsus kaip "iorre" arba "kraa". Šiame etape gasus sukelia atsitiktiniai burnos, kaklo ir gerklų raumenų judesiai. Nuo šešto mėnesio prasideda antrasis čiauškėjimo etapas, kai vaikas pradeda tarti skiemenis ("da-da-da", "ga-ga", "ma-ma"). Šiuose monologuose jau pasigirsta gimtąjai kalbai būdingas ritmingumas ir intonacija. Maždaug devynerių mėnesių kūdikis jau gali sąmoningai valdyti buros judesius ir išgauti vieną skiemenų porą. Jeigu vaikas sulaukia tėvų pagyrimo, pamažu įgunda skirti prasmingus žodžius nuo beprasmių garsų grandinių. Apytikriai nuo dvylikto mėnesio vaikas ima tarti ištiktukus (pvz.: "au au"). 

Nuo pusantrų metų įvyksta žodyno sprogimas. Netrukus vaikas ima sudaryti pirmuosius dvižodžius sakinius, maždaug tuo metu jis pradeda užduoti pirmuosius klausimus. Maždaug su trečiaisiais metais prasideda antrasis klausimų etapas (kodėl? kaip?). Apie ketvirtuosius metus dauguma vaikų jau turi gramatikos pagrindus, kartu nuolat pildomas žodynas. Smegenys susieja sąvokas su tam tikrais papildomais aspektais: varlė-gyvūnas, kvaksi, slidi.... Šeštaisiais metais vaikas gal rimuoti ir skiemenuoti žodžius - tai svarbu mokantis skaityti ir rašyti. 

TRUMPAI APIE DVIKALBYSTĘ

Vaikams daugiakalbystė nesukelia problemų.Kartkartėmis jie užtrunka šiek tiek ilgiau, jei tėva ar motina kalba skirtingomis kalbomis. Jei vaikais išmoksta antrąją kalbą,vėliau išmokti kitų kalbų būna lengviau nei bendraamžiams, užaugusiems vienakalbėse šeimose. Tačiau tėvams nepatariama bendrauti su savo atžala kalba, kurios jie patys gerai nemoka.

Parengta pagal Martino Paetscho "Žodžių atradimo džiaugsmas" (žurnalas "GEO. Atrasti ir suprasti", 2010, rugpjūtis).